Čekiškės seniūnija

 
  • Visos kelionių kainos yra be pritaikytų akcijų.
  • Išankstinių kelionių rezervacijos peržiūrimos ir patvirtinamos  iki 21:00 val.
  • Išankstinė kelionė laikoma patvirtinta tik tada, kai keleivis apie automobilio atvykimą bus informuotas el. paštu ir SMS žinute.
  • Rezervuojant išankstinę kelionę kitai dienai būtina nurodyti: 
Datą ir laiką - kada turėtų atvykti automobilis paimti Jus .
Tikslų adresą - kur turėtų atvykti automobilis paimti Jus .
Telefono numerį - kad  vairuotojas galėtų susisiekti su Jumis.
 
  • Šių gyvenviečių kelionės pabaigos adresas - Raudondvario pl. 184, 47149 Kaunas ("Express Market" parduotuvė)
 

  • Šių gyvenviečių kelionės pabaigos adresas - Žemaičių pl. 23, 48244 Kaunas ("IKI" prekybos centras)
 
 
 

 

Apmokėti už kelionę PayPal

  • Mokant už kelionę negrynais pinigais, reikia turėti registruotą paskyrą PayPal sistemoje.
  • Kaip registruoti paskyrą PayPal sistemoje   SPAUSKITE ČIA

 
 

Apie Čekiškės seniūniją


Čekiškės seniūnija užima 8267 ha plotą. 2017 m. pradžioje čia gyveno 1802 gyventojai. Šiuo metu tai lietuvių tautybės žmonės, nors iki Antrojo pasaulinio karo apie 70 proc. Čekiškės miestelio gyventojų buvo žydai. Čekiškės seniūnijos centras – Čekiškės miestelis ir aplink jį išsidėstę 29 kaimai, didžiausias jų – Liučiūnų kaimas. Vakaruose seniūnija apribota Dubysa, rytuose – Karalgirio mišku, šiaurėje – Kėdainių ir Raseinių rajonais, pietuose – Vilkijos seniūnija.

Beveik 50 km į vakarus nuo rajono centro nutolęs miestelis Čekiškė – praeityje buvęs kaimas ir dvarvietė, šiandien – urbanistikos paminklas, seniūnijos ir parapijos centras.

Siaurokos gatvelės, ūkininkų sodybas primenantys kiemai, kuklūs, prie žemės prigludę pastatai, iš tolo švytinti XIX a. pradžioje atstatyta Šv. Trejybės bažnyčia, Nepriklausomybės akto signataro, profesoriaus Prano Dovydaičio gimnazija, seniūnija, biblioteka.

Dar 1620 m. dvarponis Jurgis Gedgaudas Mackevičius dvare pirmiausia įkūrė mokyklą ir po šešerių metų pastatė Šv. Trejybės bažnyčią. Išstovėjusi 173 metus bažnyčia sudegė. 1821 m. jos vietoje iškilo nauja, didesnė ir gražesnė – mūrinė, išlikusi iki mūsų laikų.

XVIII a. pradžioje Čekiškė – jau miestelis, kuriam 1762 m. suteikta turgaus ir prekyviečių privilegija. 1863 m. sukilimo metu Čekiškės miškuose knibždėjo sukilėliai. XVIII a. antroje pusėje ir XIX a. pradžioje miestelis net 7 kartus degė.

Nuo senų laikų Čekiškė ir jos apylinkės laikomos žemdirbių kraštu. Čia nėra pramonės įmonių, visiškai neliko ir laisvos, nedirbamos žemės – gilias šaknis įleido ūkininkai R. Majeras, E. Brazauskas, R. Laurinavičienė, V. Bubliauskas ir kiti darbštūs žmonės. Visi – svarbi šio krašto bendruomenės dalis: kuria darbo vietas, prisideda prie seniūnijos infrastruktūros tvarkymo, remia šventes ir įvairius projektus.

Šiandien Čekiškę puošia darbščių vietos gyventojų tvarkomos sodybos ir į kultūros vertybių registrą įtrauktas senamiestis. Išsirikiavusiuose įvairiaspalviuose medinukuose tarpukariu veikė žydų krautuvėlės, užeigos. Kai kurie namai jau nugyvenę gražų amžių ir baigia griūti. Kiti – prikelti arba keliami naujam gyvenimui, nors jų savininkai neturi teisės iš esmės keisti pastatų išorės. Kultūros vertybių registre saugomas gatvių tinklas, aikštės planas, erdvės kompozicija, todėl visi atnaujinimo darbai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu.

Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)