Kauno oro uostas (KUN)

keleivių paėmimo vieta

Kauno oro uosto istorija
nuo 1915 m. iki šių dienų

Ankstesnis S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas esantis Kaune (Veiverių g. 132), dar vadinamas Aleksoto aerodromu, yra seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje. Jį 1915 m. įkūrė vokiečių kariuomenė Aleksote, kairiajame Nemuno krante, pasirinkusi vietą dėl lygaus lauko ir patogaus susisiekimo. Pirmiausia buvo pastatyti dirižablio ir lėktuvų angarai, vėliau – pagalbiniai statiniai. Tarpukariu aerodromas tapo svarbia civilinės aviacijos dalimi: 1921 m. čia atidaryta pirmoji civilinių skrydžių linija Karaliaučius–Kaunas ir surengta pirmoji oro šventė. Aerodrome buvo išbandomi pirmieji lietuviški sklandytuvai ir lėktuvai, tarp jų Jurgio Dobkevičiaus „Dobi“ bei Antano Gustaičio „Anbo“.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, skrydžiai buvo uždrausti, o Antrojo pasaulinio karo metu aerodromą perėmė nacistinė Vokietija. Tuo laikotarpiu panaikintas Žagariškių kaimas, jo teritorija prijungta prie aerodromo, o vokiečiams traukiantis didelė dalis infrastruktūros buvo sunaikinta. Sovietmečiu aerodromas atstatytas, pailgintas pakilimo takas, įrengtos radiotechninės priemonės.

Artėjant nepriklausomybės atkūrimui, 1988 m. civilinė aviacija perkelta į Karmėlavą, o 1990 m. nuspręsta senąjį Kauno oro uostą perduoti Lietuvos aviacijos muziejui, taip įprasminant jo istorinę reikšmę šalies aviacijai.

Kauno oro uostas pradėtas eksploatuoti 1988 m. liepos 1 d., įrengus jį buvusioje sovietinėje raketų bazėje. Pirmasis statybų etapas truko penkerius metus ir kainavo 8 mln. rublių – tuo metu buvo nutiestas 2570 m ilgio kilimo ir tūpimo takas, įrengtas peronas, laikinas keleivių terminalas, navigacijos sistemos. Vėliau, augant krovinių srautams, pastatytas degalų sandėlis, o takas pailgintas iki 3250 m. Nuo 1988 m. Aeroflot padalinys iš Kauno vykdė reguliarius skrydžius į didžiuosius Sovietų Sąjungos miestus – Charkovą, Kijevą, Maskvą, Odesą, Simferopolį.

1993 m. oro uoste lankėsi popiežius Jonas Paulius II, o 1994 m. jam suteiktas tarptautinio oro uosto statusas. 1996 m. Kauno oro uostas tapo ACI nariu ir prisijungė prie asociacijos „Lietuvos oro uostai“. 2003 m. čia buvo sutikta Europos čempionate triumfavusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. 2005 m. pradėtas kilimo tako žiburių atnaujinimas, o 2007–2008 m. pastatytas naujas trijų aukštų Šengeno reikalavimus atitinkantis terminalas, kuriame įdiegtos modernios keleivių aptarnavimo, saugumo ir bagažo sistemos. 2009 m. nutiestas naujas riedėjimo takas, išplėstas peronas, įrengta moderni signalinė sistema ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai. 2010 m. atidaryta „Ryanair“ bazė, o tų pačių metų lapkritį baigtas kilimo tako remontas, pritaikant jį didelio svorio orlaiviams, tokiems kaip „Boeing 747“.

2017 m. Kauno oro uostas laikinai perėmė daugumą Vilniaus oro uosto skrydžių, kol pastarasis buvo uždarytas kilimo tako rekonstrukcijai. 2021–2022 m., vykdant projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, oro uostas laikinai vadinosi „Fluxus“ oro uostu.

2025 ir 2026 m. Kauno oro uostas tęsia modernizavimo ir plėtros darbus, orientuotus į didesnį keleivių srautą ir efektyvesnį krovinių aptarnavimą. Atnaujintos terminalo vidaus erdvės, diegiamos pažangios savitarnos ir saugumo technologijos, plečiamos automobilių stovėjimo zonos. Oro uostas toliau stiprina savo, kaip žemų kaštų aviacijos centro Baltijos regione, pozicijas ir ruošiasi naujiems maršrutams bei didesniam keleivių skaičiui.