Kontaktai





Apie Kauno rajoną

Lengva susisiekti su visomis gyvenvietėmis

1950-06 iš panaikintos Kauno apskrities 27 ir Vilkijos apskrities 5 apylinkių sudarytas Kauno rajonas (iki 1955-07 buvo vadinamas Vilijampolės rajonu). Plotas buvo 626 km2. Centras – Kaunas. 1950 buvo 1 miesto tipo gyvenvietė – Kulautuva. 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1954 pabaigoje buvo 16, 1959 pradžioje – 28, 1963 viduryje – 24, 1972 pabaigoje – 20 apylinkių. 1955 prie Vilijampolės rajono prijungus panaikinto Panemunės rajono 16 apylinkių ir Kačerginės gyvenvietę, Vilijampolės rajono 2 apylinkes perdavus Jonavos rajonui, Vilijampolės rajonas pavadintas Kauno rajonu. 1956 Ežerėlio gyvenvietė pertvarkyta į miesto tipo gyvenvietę. 1957 pakeistos rajono ribos. 1958 Liustbergio gyvenamoji vietovė pavadinta Linksmakalniu, Palemono ir Garliavos gyvenamosios vietovės pertvarkytos į miesto tipo gyvenvietes. 1961 Palemono gyvenvietė prijungta prie Kauno, panaikintos 4 apylinkės. 1962 prie Kauno rajono prijungta Jonavos ir Vilkijos rajonų teritorija, Jurbarko, Kėdainių, Ukmergės rajonams perduota po 5 Kauno rajono apylinkes. 1965 sudarytam Jonavos rajonui perduota Jonava ir 4 apylinkės. 1970 Linksmakalnio gyvenvietė pertvarkyta į kaimą, 1975 ir 1976 šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 rajone buvo 58 500, 1970 – 71 900 gyventojų. 1995 vietoj Kauno rajono įsteigta Kauno rajono savivaldybė.

Per Kauno rajono savivaldybės teritoriją puslankiu, Nemuno ir Neries slėnių dešiniaisiais krantais, tęsiasi Vilkijos kalvagūbris. Jame (prie Lapių) yra aukščiausia savivaldybės vieta – 112 metrų. Kalvagūbris skiria Nevėžio žemumos pietinį pakraštį (savivaldybės teritorijos šiaurėje) nuo Užnemunės žemumos (vakaruose) ir nuo Neries žemupio žemumos (rytuose). Abi pastarąsias žemumas skiria Veiverių kalvagūbris (savivaldybės teritorijos pietuose). Žemiausia Kauno rajono savivaldybės vieta yra vakaruose, prie Nemuno, – 16 metrų. Sausio vidutinė temperatūra –4,8 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių 608–727 mm per metus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Kauno hidrologijos ir Kauno aviacijos meteorologijos stotys. Vidaus vandenys užima 5 % savivaldybės teritorijos. Per savivaldybę teka Nemuno vidurupis, Neries, Nevėžio, Jiesios žemupiai, vakarine riba – Dubysos žemupys. 8 valstybinės reikšmės tvenkiniai (iš viso 3958 ha); didžiausi – Kauno marios, Krivėnų, Pajiesio, Janušonių tvenkiniai. Ežerėlio, Novaraisčio aukštapelkės.

Nemunas ties Kačergine© Ignas Burneika

Miškingumas 30,8 % (miškingiausia yra vakarinė dalis); didžiausi miškai – Varluvos, Babtų, Padauguvos, Karalgirio, Zapyškio, Paryžinės miškai, Dubravos giria. Auga daugiausia pušynai, eglynai.

Šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje vyrauja karbonatingieji sekliai glėjiški rudžemiai ir karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, vakarinėje, pietinėje, ir pietrytinėje dalyje – išplautžemiai, pietvakariuose (Ežerėlio pelkė) yra durpžemių, kai kur – jauražemių. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, molis, durpės. Yra gipso ir anhidrito telkinių.

Panemunių regioninio parko ir Dubysos regioninio parko dalys. Nevėžio, Jiesios, Liekės kraštovaizdžio, Nerėpos, Ringovės entomologiniai, Paštuvos botaninis, Dubysos, Karklės ichtiologiniai, Aluonos hidrografinis, Lapių geomorfologinis, Kamšos botaninis zoologinis, Novaraisčio ornitologinis draustiniai. Saugomas vienas seniausių Lietuvoje Arlaviškių kadagynas. 3 valstybės saugomi parkai: Girionių, Raudondvario, Obelynės. Babtų‑Varluvos miškų ir Padauguvos miško biosferos poligonai. Gamtos paminklai: 2 geologiniai (Drąseikių atodanga, Karalgirio akmuo), 2 botaniniai (Dubravos dvyniai, Liepa motinėlė). Kadagių slėnio, Žiegždrių geologinis, Pakalniškių pažintiniai takai, Dubravos rezervacinė apyrubė.